[Ne]įdomus Harpijos mėnuo [Šventės, dovanos ir koliai]

Sveiki!

Šį kartą, trumpai, bet drūtai apie Kauną, mokslus, draugus, laisvalaikį (kurio nėra) ir tai, kaip gyvenau vasarį-kovą.

2012.02.13 - 2012.02.19

Pirmadienį per anatomiją pradėjom mokytis vidaus organus. Patikėkit, nėra baisesnio kvapo, kaip pradurtų žarnų smarvė. Nors… Gyvenimas kupinas netikėtumų, tad gal ir yra.

Antradienį atidirbau penktadienio laboratorinį, kad ketvirtadienį galėčiau važiuoti namo.

Trečiadienį, po paskaitų važiavau pirkti draugei L. gimtadienio dovanos. Kadangi gyvename skirtinguose miestuose, o ir taip jau vėlavau išsiųsti dovaną, nusprendžiau, kad namo negrįšiu tol, kol nenupirksiu dovanos. Po ilgų paieškų ir negalėjimo apsispręsi, ką pirkti, galiausiai nešina didžiuliu maišu, įlipau į troleibusą. Likusį vakarą pakavau dovaną, o baigusi prisiminiau, kad ryt – laboratorinio gynimas.

Kitą rytą, važiuodama troleibusu link universiteto, skaičiau teoriją minėtam laboratorinio gynimui. Kadangi už tai buvo įskaita, ją nesunkiai gavau, nes klausimai buvo tokie, į kuriuos galėjau atsakyti ir nieko nesimokiusi. Po paskaitų išsiunčiau draugei dovaną ir išvažiavau į Vilnių.

Savaitgalis praėjo be įdomesnių nutikimų.

2012.02.20 - 2012.02.26

Pirmadienį su drauge važiavome atidirbti biofizikos. Darėm radioaktyvumo tyrimą, po kurio visiems, išskyrus draugę, skaudėjo galvas. Įdomu ar dėl to, kad gavom beta dalelių, ar dėl to, jog pirmadienis?

Antradienį nieko gero (blogo irgi) nenutiko.

Trečiadienį atsiskaičiau pirmą šiame semestre anatomijos kolį ir gavau 9.

Ketvirtadienį po paskaitų tradiciškai išvažiavau į Vilnių.

Penktadienį su drauge ėjom į Jums, ko gero, gerai žinomą parodą „The human body exhibition“, apie kurią esate girdėję ne vieną nuomonę bei atsiliepimą, o gal ir patys buvote ir viską matėt, tad turit savo pastebėjimų kas ten gerai, o kas – blogai. Manau, būtų beprasmiška rašyti čia tai, ką manau apie parodą, kas man joje patiko ir kas – nepatiko. Galiu pasakyti tik tiek, kad tikrai buvo įdomu pažvelgti į žmogaus kūną turint daugiau žinių, nei kad ką tik baigus vidurinę mokyklą. Po parodos, važiavau į „Akropolį“ pirkti savo augintiniui maistą, mat tik ten galiu gauti reikiamą rūšį ir tuo pačiu ieškojau dovanų draugams, kurių gimtadieniai pirmą pavasario mėnesį turėjo pasipilti kaip iš gausybės rago.

Šeštadienį nieko įdomaus nenutiko, o sekmadienį vėl grįžau į Kauną. Kadangi šį kartą prisikaupė daug daiktų, kuriuos būtinai turėjau nusivežti, tėtis nusprendė, jog nuveš mane ir visus mano daiktus.

2012.02.27 - 2012.03.04

Savaitė praėjo mokantis koliams. Ketvirtadienį išsilaikiau kolį, už kurį gavau 10. Tiesa, beveik visą naktį sėdėjau prie fizikos konspektų ir stengiausi kažką suprasti. Kitą dieną už fizikos kolį gavau nei daug, nei mažai – 8. Laiminga, kad pavyko išlaikyt, išvažiavau į miestą ieškoti tėvams dovanų ir po to, grįžau į Vilnių.

Šeštadienį šventėm mamos Gimtadienį ir tėčio vardadienį. O sekmadienis praėjo mokantis anatomiją ir vakarą/naktį leidžiant klube su draugu M.

2012.03.05 - 2012.03.11

Pirmadienį vakare grįžau į Kauną, kadangi rimtesnių paskaitų/atsiskaitymų tą dieną nebuvo. Vakarą praleidau su anatomija.

Antradienio rytą ėjau į seminarą, kurį skaitė iš Vokietijos atvykęs lektorius, kuris buvo tikras savo srities specialistas ir žinovas. 4 seminaro valandos prabėgo labai greit, kadangi tema buvo be galo įdomi. Grįžusi į namus, kibau mokytis anatomiją ir ruoštis kitos dienos koliui.

Trečiadienį atsiskaičiau anatomijos kolį.

Ketvirtadienį su drauge nusprendėm, kad kol nėra vėlu, reikia pasikeisti pasirenkamąjį dalyką, kadangi nusprendėm, jog abi jį pasirinkom neapgalvotai ir dabar tikrai netrykštam entuziazmu tai mokytis. Parašius prašymus liko sunkioji dalis – gauti dėstytojų, iš kurio išeiname ir pas kurį norime ateiti, parašus. Šį malonumą palikome kitai savaitei, kadangi skubėjom į skrodimų salę. Baigusios, važiavome į stotį ir iš jos, žinoma, į Vilnių.

Penktadienį nuoširdžiai nieko neveikiau.

Šeštadienį pradėjau mokytis histologiją, kurios koliui reikėjo išmokti…pusę vadovėlio. Kadangi turėjau nepilnas dvi dienas, buvo pats metas kibti į darbą.

Sekmadienį mokiausi histologiją ir vakare gįžau į Kauną.

Ačiū, kad skaitėte ir iki kito karto!

[Ne]įdomios Harpijos savaitės [Kai sesija baigiasi...]

Sveiki!

Gerokai apsikrovusi darbais, gerokai vėluodama, bet vis tiek skubu Jums papasakoti kas [ne]įdomaus vyksta (nors teisingiau būtų sakyti - vyko) mano gyvenime.

2012.01.30 - 2012.02.05

Pirmadienį iš pat ryto, kai termometras už lango rodė -30, kulniavau į universitetą atsiskaityti anatomiją. Šį kartą įvyko stebuklas ir pagaliau išlipau iš 6. Ir ne, ne 5 gavau, kaip kad tikėjaus, o 7. Taigi man liko viena diena atsiskaityti paskutinį kolį, kuris buvo pats sunkiausias ir kuriam visi normalūs žmonės ruošėsi dvi savaites. Po anatomijos ėjau atsiskaitinėti kolį, kurį minėjau ankstesniame įraše. Pirma ėjo draugė J. Ji gavo klausimus, kurių aš labiausiai nenorėjau, taigi, nudžiugau, nes buvau tikra, kad tokių pat klausimų negausiu. Bet buvo dar blogiau - gavau klausimą apie to dalyko…istoriją. Kadangi ją mokiausi likus 5 minutėms iki atsiskaitymo, gavusi klausimą nežinojau ką pasakyti, o galvoje sukosi datų ir pavardžių fragmentai. Kadangi praktiškai NIEKO neatsakiau, galvojau, kad dabar tai tikrai bus blogai. Bet kiti du klausimai buvo būtent tie, kuriuos puikiai mokėjau, taigi dėstytojas, matyt, nelabai sureikšmino mano fail‘o su istorija ir parašė man 10. Grįžusi namo sėdau mokytis anatomiją. Viskas truko maždaug iki 2:30h.

Nusnaudžiau porą valandų, prisigėriau energetinio gėrimo ir 6h ryto išvažiavau mokytis į universitetą. Visi, kam pasigyriau, kad atsiskaitinėsiu sunkiausią kolį paskutinę dieną, pasimokiusi grubiai tariant 7 valandas, pasukiojo rodomąjį pirštą prie smilkinio, palinkėjo sėkmės ir konstatavo, kad tikrai gausiu skolą. Bet nė velnio. Gavau 8. Ta proga (ir ne tik ta) su drauge J. išvažiavom į piceriją atšvęst tokios sėkmės ir dar pusdienį ieškojom jos broliui dovanos Gimtadienio proga. Namo grįžau 16h, kritau į lovą ir prabudau tik suskambus žadintuvui, kuris priminė, jog prasidėjo naujas semestras ir reikia skubėti į pirmą antro semestro paskaitą.

Taigi trečiadienį nieko įdomaus neįvyko. Pasėdėjau naujose paskaitose ir „paverkiau” draugei dėl to, kad baigėsi kai kurie 1 semestro dalykai.

Ketvirtadienį per bendrą paskaitą, sužinojome, kad penktadienį nebus laboratorinio, tad labai netikėtai nusprendžiau važiuoti į Vilnių (nors šiaip jau buvau nutarusi likti Kaune).

Savaitgalis praėjo valgant tėčio gamintus cepelinus, miegant ir žiūrint filmus. Pagaliau po sesijos buvo galima nieko neveikti. Sekmadienio vakarą visgi grįžau į Kauną, nors dėl prastos savijautos planavau pasilikti sostinėje.

2012.02.06. -  2012.02.12

Pirmadienį nieko įdomaus neįvyko.

Antradienį, po paskaitų patraukiau į biblioteką. Iš jos išėjau su anatomijos atlasu, už kurį bibliotekai turėčiau sumokėt 1000 litų, jeigu jį pamesčiau (mat turim kompensuoti dešimteriopai nuo knygos kainos, jeigu pametame knygas). Gavusi krūvą pamokymų iš bibliotekininkės kaip saugoti knygas, kaip saugotis knygų vagių, kaip pačiai nepamesti knygų, kaip gerai, kad gyvenu ne bendrabutyje, kiek daug aplink žmonių, kurie vagia knygas, kokią brangią knygą pasiėmiau, kad man būtų tikrai labai blogai, jei pamesčiau; pagaliau su drauge pajudėjome stotelės link. Iš vienos pusės ėmė juokas iš bibliotekininkės, kuri taip paranojiškai bijo knygų vagių, bet iš kitos pusės buvom „užkrėstos“ paranoja ir iki pat namų įtariai žiūrėjom į praeivius ir mintyse kurpėm planus į kurią vietą reiktų spirti/trenkti/kąsti jei kas nors iš jų staiga pribėktų ir sakytų: „atiduok rankinę arba…“ Na, o jei nieko panašaus nebūtų ir vagis tiesiog griebtų rankinę ir bėgtų, su drauge padarėm išvadą, kad vytumėmės kiek kojos neša ir šauktume: „pasiimk viską, tik grąžink anatomijos atlasą. Imk piniginę, imk banko kortelę, imk kramtomą gumą… Va, žiūrk, dar kišenėje mobilų telefoną turiu… Ei… Grąąąąąąžink atlasąąąąą!“ Laimei viskas baigėsi gerai ir namus pasiekėme neapiplėštos.

Trečiadienį nieko įdomaus neįvyko, išskyrus tai, kad su drauge ir keliomis grupiokėmis padėjome anatomijos dėstytojui sunešt keletą dėžių į rūsį, kuriuose buvo įvairi mokomoji medžiaga. Už tai dėstytojas mums pasiūlė pridėti kelis balus prie ateinančio kolio pažymio, bet atsisakiau, kadangi visad buvau už sąžiningai žiniomis „uždirbtus“ balus.

Ketvirtadienį taip pat nieko gero nenutiko.

Penktadienį turėjome biofizikos laboratorinį kitame universitete, tad planus apie važiavimą į Vilnių teko atidėti kitai savaitei.

Šeštadienis ir sekmadienis praėjo nuobodžiaujant namuose. Mat kur nors eiti atbaidė mintis, jog už lango spaudžia -20 šaltukas.

Ačiū, kad skaitėte! Iki kito karto!

[Ne]įdomi Harpijos savaitė [Kai sesija įsibėgėja...]

2012.01.23 - 2012.01.29

Sveiki!

Pirmadienį iš pat ryto su drauge J. ėjome atsiskaityti informatikos kolio, kurį būtinai turėjome parašyti būtent šią dieną, nes tai buvo paskutinė galimybė tai padaryti, kitu atveju būtume gavusios po 0. Iš praeito įrašo jau žinote kokios puikios šį kartą buvo mano žinios, tad nieko keisto, kad gavusi užduotis nelabai žinojau nei ką čia reikia daryti, nei nuo ko pradėti. Pažaidžiau valandą, 3 kartus ištryniau tai, ką padariau ir per likusias 2,5 valandos pabaigiau užduotis. Rezultatas buvo tiesiog pribloškiantis - 10. Bet dėstytoja sumažino pažymį vienu balu, kadangi šį kolį vėlavau atsiskaityti daugiau nei mėnesį. Grįžusi namo mokiausi lotynų ir dalyką, kurio įskaita laukė ketvirtadienį.

Antradienį veikiau tą patį - mokiausi įskaitai ir papildomui lotynų atsiskaitymui.

Trečiadienį atsiskaičiau lotynų ir gavau 10. Pasikėliau pažymį nuo 7 iki 8. Sakykit ką norit, bet kaupiamasis balas yra visiškas absurdas. Už visus kontrolinius gauni 9-10, o bendras pažymys išeina 5, nes dar neparašei kažko neprivalomo, už ką gauni nemažai taškų. Kadangi už viską turėjau susirinkusi maksimumą taškų ir visus atsiskaitymus parašiusi 9-10, man išėjo 7, nes neturėjau laiko rašyti papildomų darbų. Bet aš nebūčiau aš, jei nerasčiau laiko, net jei jo ir nėra. Taigi parašiau vieną darbą iš 3 ir pasikėliau pažymį iki 8. Po lotynų, keliavau į laboratoriją mokytis įskaitai.

Ketvirtadienis praėjo gana linksmai. Nuo 9h ryto mokiausi laboratorijoje su keliais grupiokais. Vėliau, kai atėjo metas atsiskaitinėti, visi mes praktinę dalį išsilaikėm ir gavom įskaitą, o štai su teorija buvo ne kas… Kadangi dėstytojas numanė, kad mes tos teorijos nė velnio nesimokėm, o mes žinojom, kad dėstytojas tą numanė, tad visi gavo vieną ir tą patį klausimą, į kurį nė vienas neatsakėme. Tad grįžome į savo gyvenamas vietas ir pradėjom mokytis nelemtą teoriją, kurios įskaitą penktadienį reikėjo gauti kad ir kas, kad ir kaip, kadangi tai buvo paskutinė atsiskaitymo diena.

Penktadienį visgi pavyko gauti įskaitą, dėstytojas per daug neklausinėjo, nes matomai buvo tikras, kad kažką skaitėm ir mokėmės. Kadangi už abu kolius turėjau 10 ir gavau įskaitas, nuo egzamino mane atleido, tad pirmadienį reikėjo išsilaikyti paskutinį koliokviumą, kad galutinis pažymys būtų 10. Vakare į svečius atvažiavo teta.

Šeštadienį, spaudžiant 23 laipsnių šaltukui, išvažiavau į universitetą, šiek tiek pasimokyti anatomiją, kadangi vieta, kurioje buvo galima mokytis, nebuvo užrakinama savaitgaliui ir joje buvo budintis. Grįžusi namo, pakaitomis mokiausi tai anatomiją, tai ruošiausi kito dalyko atsiskaitymui.

Sekmadienį praleidau panašiai kaip ir šeštadienį. Po pietų išlydėjau tetą.

Tiek šiam kartui. Iki (ne)greito!

[Ne]įdomios Harpijos savaitės [Kai sesija prasideda...]

Sveiki!

2012.01.09 - 2012.01.15

Pirmadienį laikiau lietuvių ir anatomijos kolius. Lietuvių pavyko sąlyginai gerai, surinkau 40,5 taškus iš 50. Na, o anatomija, kaip visad - 6. Dėl ko, irgi kaip visad, buvo šiek tiek apmaudu. Grįžusi namo sėdau prie dalyko, kurio egzaminas turėjo būti ketvirtadienį, ir kurio, galima sakyti, labiausiai bijojau.

Antradienį ėjau perlaikyti informatikos kolio, kurio, kaip jau minėjau ankstesniame įrašė, iš pirmo karto neišlaikiau, nes visiškai jam nesiruošiau. Šį kartą irgi ne per daugiausiai mokiausi, bet pranokau savo pačios lūkesčius ir gavau 9. Grįžusi namo, sėdau prie krūvos konspektų ir ruošiausi egzaminui.

Trečiadienį nieko įdomaus, apart to, kad ruošiausi egzaminui, nenutiko. Tiesa, vakare susivokiau, kad man liko dar beveik pusė kolio klausimų, kurie buvo, ko gero, svarbiausi ir sudarė apie 20 word‘o puslapių. Hell yeah!

Ketvirtadienį išsilaikiau egzaminą. Gavau 9 ir dėstytojos pažadą, kad galutinis pažymys bus 10, jeigu iš vieno dalyko turėsiu 10. Mat šių dviejų dalykų pažymys yra bendras. Vakarop susitikau su Linu, kuris turėjo reikalų Kaune. Tad kartu važiavome į Vilnių.

Penktadienį beveik visą dieną pramiegojau. Vakare į svečius užsuko teta.

Šeštadienį šiek tiek pasimokiau anatomiją.

Sekmadienį tėtis sugalvojo gaminti cepelinus. Taigi prisivalgiusi ir prisidėjusi jų tiek, kad užtektų visiems metams (jei tik maistas tiek laiko galėtų išlikti šviežias), išvažiavau į Kauną.

2012.01.16 - 2012.01.22

Pirmadienį laikiau anatomijos kolį. Kaip visada, gavau 6. Baisiai dėl to neliūdėjau, nes negalėčiau pasakyti, kad labai daug mokiausi ir ruošiausi. Tiesa sakant iki sausio pabaigos dar buvo likę 4 koliai, iš kurių 3 - raumenys (tie, kas studijuoja medicinos mokslus, tikrai supras KĄ tai reiškia), tad svarbu buvo tiesiog atsiskaityti, kad negauti skolos. Kadangi pažymys man nėra svarbus, svarbiausia - žinios ir žinojau, kad prie šių dalykų grįšiu ir juos kartosiu dar daug kartų, tad dabarpažymys visiškai nesvarbus. Grįžusi į namus šiek tiek pasimokiau chemiją, kurios egzaminas turėjo būti ketvirtadienį.

Visą antradienio dieną praleidau skrodimų salėje, kurioje su drauge J. ruošėmės pirmam raumenų koliui. Pasibaigus dienai, maniau, kad smegenys ištirps nuo lotyniškų terminų ir teorinės informacijos kiekio. Lyg to būtų maža, visi rūbai, plaukai, knygos ir etc. buvo susmirdę skrodimų salės kvapais.

Trečiadienio rytą bėgau laikyti anatomijos kolio. Aišku, pervertinau save, šį kartą tikėjausi gauti bent jau 7, bet dėstytojas „prigavo” mane ant dalykų, į kuriuos mažiau atkreipiau dėmesį ir vėl gavau 6. Grįžusi, prisiminiau, kad kitą dieną chemijos egzaminas, tad puoliau mokytis. Maždaug 22h nusprendžiau, kad 1/4 klausimų vis tiek nesimokysiu (ne dėl to, kad nesugebėčiau, bet dėl to, kad per daug neįdomu ir nebus naudinga ateityje), tad nuėjau miegoti. Užmigau su mintimi, kad išsitraukus klausimus paklius daugiausiai 1 iš „kas netingi, tegul mokosi šitą š*dą” sąrašo.

Ketvirtadienį tikrai pasisekė išsitraukti klausimus, nes nepakliuvo nė vienas, apie kurį nieko nesimokiau. O kiek vėliau teko kalbėti su grupiokais, tai jų bilietuose buvo nors po vieną klausimą iš tos 1/4, į kuriuos nesigilinau. Nepaisant tokios, man nebūdingos, sėkmės už chemijos egzaminą gavau 8. Tad ir bendras, sudėjus kolius ir laboratorinius išėjo 8. Dėl to buvau tikrai patenkinta, kadangi chemija man visada buvo tamsus miškas ir tikrai nesitikėjau, kad turėsiu tokį aukštą įvertinimą universitete. Po egzamino su drauge J. išvažiavome į Vilnių. Bet štai ėmė ir nutiko mums nuotykis (eilinį sykį), 30 minučių 1 klasės traukinys nesijudino iš vietos, kol galiausiai buvo pranešta, kad jis net neketina judėti, nes sugedo. Buvome persodintos į kitą traukinį (spėju 3 klasės, nes nebuvo taip baisu ir šalta, kaip tikėjausi), kuris iki Lentvario sustodavo kiekvienoje stotelėje . Tad Vilnių pasiekėm ne 20h, bet 22h.

Penktadienio dieną praleidau miegodama, žiūrėdama filmus, o vakare sužinojau paties pirmo laikyto egzamino (kurį laikiau gruodžio pradžioje, jei atmintis neapgauna) rezultatą. Dar vienas 10tukas papildė mano studijų knygelės puslapį.

Šeštadienį pradėjau mokytis dalyką, kurio įskaitą turėjau laikyti kitą savaitę, man patogiu laiku. Pakraupau nuo to, kiek naujų lotyniškų terminų vėl reiks atsiminti.

Sekmadienį važiavau pas draugę J., su kuria mokėmės informatiką, kad išlaikyti paskutinį kolį. Tiesa, nelabai ką išmokome, nes net nesupratome apie ką ten kalba eina ir ką tose užduotyse reikia daryti. Taigi pavalgę J. mamos kepto pyrago ir pasijuokę iš to, kad nieko nemokam ir pasityčioję iš savęs, pajudėjom link Kauno. Tiksliau, šį kartą J. tėtis mus nuvežė.

Ačiū, kad skaitėte! Iki kito karto!

[Ne]įdomi Harpijos savaitė [Netikėtas egzaminas]

2012.01.02 - 2012.01.08

Sveiki gyvi, sušalę, atšilę ir besišildntys!

Pirmadienis praėjo sėdint namuose. Vakare buvau užsirašiusi vizitui pas dantistę. Laukiant prie kabineto, suskambo telefonas. Skambino ne kas kitas, o draugė, kuri informavo, kad artimiausias egzaminas bus ne lygiai po savaitės, kaip kad maniau, bet po 4 dienų. Mano reakcija buvo baisi, kadangi turėjau išmokti 6 naujas temas ir pasikaroti visas likusias kolių temas, kurių buvo daugiau nei 40. O dar pridėkim faktą, kad šio egzamino rezultatai man buvo labai svarbūs… Grįžusi namo iš nevilties nuėjau miegoti.

Antradienio naktį prabudau nuo siaubingo skausmo dešinėje žandikaulio pusėje. Kadangi leidžiant vaistus dantistė gerokai „pasukiojo” švirkštą, to ir buvo galima tikėtis. Mažiausiai valandą neužmigau ir padariau išvadą, kad kitą kartą neprašysiu, jog leistų vaistus. Ryte atsikėliau rekordiškai (atsižvelgiant į tai, kad atostogos) anksti - 8h. Kadangi 12h buvau susitarusi susitikti su draugu M., tai nusprendžiau, kad reikia prieš tai pasimokyti. Velnio keliai mane nuvedė prie kompiuterio, prie kurio likusias 3,5 valandos praleidau kalbėdama su minėtu draugu M. ir 9gag’indama, tad susitikimą nukėlėm 13 valandai. Sąžinė griaužė dėl egzamino, bet griaužė nepakankamai stipriai, kad nukelčiau savaitės planus į „kada nors” sąrašą. Taigi susitikom su M., prisikalbėjom, privalgėm sušių, gavau valgomų (ir ne tik) dovanų, kurias sušveičiau kitomis dienomis, kai visgi nusprendžiau mokytis.

Tad nesunkiai galima nuspėti ką veikiau trečiadienį. Visiškai teisingai - mokiausi. Tiksliau, tai pradėjau jau antradienio vakarą.

Ketvirtadienio dieną aš… Na žinoma! Mokiausi! Turbūt niekada nebūtumėt atspėję, tiesa? Pasibaigus mokymosi procesui, pajudėjau link stoties. Nusprendžiau važiuoti autobusu, kadangi greitasis traukinys turėjo būti dar negreit, tad apskaičiavau laiką ir padariau išvadą, kad autobusu važiuoti laiko atžvilgiu apsimoka labiau. Tėtis nuvežė į stotį ir dar pasiūlė nupirkti mandarinų kelionei. Neveltui sakoma, kad gerais norais kelias į pragarą grįstas. Užtruko tėtis su tais mandarinais mažiausiai 20 minučių. Kai pagaliau 4(!) mandarinai pūpsojo mano rankinėje, kasoje man pasakė, kad autobusas į Kauną išvažiavo prieš 2 minutes. Artimiausias - po 20 minučių. Na ką gi, nusprendžiau laukti. Po 20 minučių buvo pranešta, kad šis autobusas šiandien nevažiuos. Kitas - po 40 minučių. FUUUUUUU… Greit sumečiau, kad reikia bėgti į geležinkelių sotį ir galbūt dar spėčiau į traukinį. Tad po ~10 minučių jau sėdėjau traukinyje, kuris judėjo link Kauno. Grįžusi į butą, radau tikrą staigmeną - šeimininkės dovaną Kalėdų proga. Kadangi nieko panašaus tikrai nesitikėjau ir pati dovanos jai neturėjau, ėmiau kurpti planą kur, kada ir ką pirksiu, kad nelikčiau gyvūno, kuris dar žinomas kiaulės pavadinimu, vietoje. Likusią nakties dalį mokiausi egzaminui.

Kitą rytą pati pirma sėdėjau prie kabineto, kuriame turėjome laikyti egzaminą, durų. Visi stebėjosi kodėl aš tokia rami, nieko nesikartoju, nekalbu apie tai, kaip bijau, nesiskundžiu žiauriu gyvenimu ir nedrebinu kinkų. O taip buvo dėl to, kad žinojau, jog nieko čia jau nepakeisi, ko neprivalgei, to nebeprilaižysi, o ir pats egzamino klausimų traukimas yra grynas sėkmės reikalas. Sėkmė šį kartą nebuvo man itin palanki, nes 2 iš 3 klausimų buvo tie, kuriuos mokiausi mažiausiai ar kurių nenorėjau. Šiaip ar taip esmę atsakiau, nes ją buvo galima tiesiog išmąstyti net ir nelabai žinant. Dėstytojui, matyt, to pakako, kad parašytų man užtarnautą 10. Tikrai labai džiaugiausi tokiu rezultatu, kadangi grupėje buvo tik du 10tukai, įskaitant ir mano. Pasibaigus egzaminui susitikau su drauge I., kuri ilgą laiką sirgo ir dabar grįžusi į universitetą nežinojo nuo ko pradėti. Taigi padėjau jai nueiti į dekanatą, pas kai kuriuos dėstytojus, kai ką išsiaiškinti ir etc. Vėliau važiavau pirkti šeimininkei dovanos, o dar vėliau - grįžau į Vilnių.

Šeštadienį susitikau su drauge J. ir kartu mokėmės informatiką, kurios kolį planavom rašyti pirmadienį.

Sekmadienį vėl pajudėjau Kauno link.

Tiek šiam kartui. Gero savaitgalio!

[Ne]įdomios Harpijos savaitės [Kaip Harpijos grupė konkursą laimėjo, o taip pat atostogos, atostogos, šventės ir...atostogos]

Sveiki!

2011.12.19 - 2011.12.25

Pirmadienio rytą teko keltis anksčiau nei įprastai. Kadangi iš ryto laukė mūsų grupės Kalėdinis pasirodymas-konkursas, tad universitete turėjau būti šiek tiek prieš 7h, kadangi dar buvo numatyta viena repeticija. Viskas pavyko puikiai ir mūsų grupė laimėjo pirmą vietą. Kalbų dėstytojos nepagailėjo komplimentų dėl puikaus pasirodymo. Laimėtą valgomą prizą sušveitėme per lietuvių paskaitą, kurios metu aš ir dar kelios grupiokės pristatėme savo ruoštus pranešimus pasirinkta tema. Kadangi kalbėjome temomis, kurias gerai išmanome, dėstytoja negailėdama visoms mums parašė po 10.

Antradienį išsilaikiau paskutinį privalomą lotynų kontrolinį ir surinkusi 20 taškų iš galimų 20, gavau 10. Taip pat laikiau pirmą egzaminą, kuris buvo tikrai labai lengvas, tad tikiuosi gauti maksimalų įvertinimą. Po paskaitų važiavome į vieną iš Kauno mokyklų, pristatinėti savo projekto. Paradoksas, bet grupiokas, kuris paskirstė visai mūsų grupei darbus ir viską „suplanavo”, pats galima sakyti nepadarė nieko. Už darbo pristatymą žodžiu gavome mažiau nei tikėjomės, o už darbą raštu, vien dėl genijaus grupioko visi būtume gavę 6. Pikta ir susiraukusi teta dėstytoja (mokytoja?) leido pataisyti darbą ir pristatyti jį iki semestro galo.

Trečiadienį praleidau namie ir mokiausi chemijos koliui. Toks ten ir mokymasis… Supratusi, kad pusės klausimų neįveiksiu, nes nėra nei laiko, nei noro, nei man tai įdomu, nei gyvenime bus reikalinga, nusprendžiau, kad galbūt to, ką moku užteks išlaikymui.

Ketvirtadienį, išsitraukusi kolio klausimus taip nebegalvojau… Uždavinį išsprendžiau be problemų, reakciją parašiau be problemų, o štai 3 teoriniai klausimai… Na, į pirmą tikrai neturėjau ką atsakyti, nes jo net koliokviumo klausimyne nebuvo (???). Į antrą klausimą atsakiau vienu sakiniu, nors esu tikra, kad dėstytoja tikėjosi, jog bus prirašyta bent jau pusė lapo. Trečiame klausime užsiiminėjau kūryba ir improvizavau. Įvyko stebuklas ir dėstytoja iš dalies užskaitė mano atsakymus. Gavau 6, dėl ko buvau daugiau nei patenkinta. Po paskaitų važiavau į „Akropolį” ieškoti dovanų giminaičiams. Kadangi tiksliai žinojau kam ir ką pirksiu, tad greit viską supirkau ir dėjau į kojas iš tos velnio vietos taip šmaikščiai vadinamos ne tik prekybos, bet dar ir pramogų centru. Po to, grįžau į butą, pasidėti pirkinius, iš jo - į grožio saloną, na, o iš pastarojo - atgal į butą. Po valandos atvažiavo tėtis ir su juo pajudėjome link Vilniaus.

Penktadienį nieko įdomaus nenuveikiau, apart to, kad džiaugiausi prasidėjusiomis žiemos atostogomis.

Šeštadienį tradiciškai su mama ruošėm Kūčių vakarienę ir tradiciškai vakare praktiškai nieko nevalgėme, mat prisivalgėm gamindamos, tad trečdalį stalo „nuvalgė” tėtis.

Pirmą Kalėdų dieną nusprendėme likti namuose ir niekur nevažiuoti.

2011.12.26 - 2012.01.01

Pirmadienį arba kitaip tariant antrą Kalėdų dieną, išvažiavome į kaimą aplankyti senelių.

Antradienį nieko įsimintino neįvyko, sėdėjau namie, leidau laiką veltui (kaip seniai tai dariau!) ir žiūrėjau filmus.

Trečiadienį su teta ėjome į savo mėgstamą, mylimą ir nepamainomą kelionių agentūrą pirkti kelialapio. Kadangi gruodžio mėnesį buvo taikomos 50% nuolaidos, tad nusprendėm, kad nieko nebus - neišgyvensim vasaros nepakeliavę. Šiemet vieningai nusprendėm, kad metas aplankyti Turkiją. Tad už sąlyginai mažą kainą įsigijom kelionę liepos mėnesiui į minėtą šalį. Likusi dienos dalis praėjo namie, žiūrint filmus.

Ketvirtadienį susitikau su draugu M.

Penktadienį į miestą mane išvilko draugas D., kuris labai jau norėjo susitikti per atostogas.

Šeštadienį vėl teko susitikti su draugu D., mat per abiejų mūsų žioplumą ir neapsižiūrėjimą draugo telefonas atsidūręs mano striukės kišenėje, kartu su mano fizionomija atkeliavo į mano namus. Juokingiausia, kad aš ketvirtadienį grįžusi į namus pastebėjau, kad parsinešiau D. telefoną, o jis pats tą pastebėjo tik tada, kai jam paskambinau į namų telefoną ir krizendama pasidomėjau ar nieko nepasigedo. Po susitikimo su D., išvažiavau pas tetą, pas kurią sutikome Naujus metus. Kadangi teta visad ar bent dažniausiai per Naujus lieka viena, tad atsisakiau visų man siūlytų draugų kvietimų ir nusprendžiau palaikyti kompaniją tetai.

Naktį iš šeštadienio į sekmadienį miegoti nuėjau ryte, mat nulūžus tetai radau kitos veiklos. Kitą dieną, žinoma, vaikščiojau pusiau miegodama, mat kaimynai visą parą sutikinėjo Naujus su rusišku popsiuku. Tad kėliausi už poros valandų, po to, kai pagaliau užmigau. Vakare grįžau į namus.

Ačiū, kad skaitėte! Gero savaitgalio ir nesušalkite!

[Ne]įdomios Harpijos savaitės [Apie tai, kaip Harpija Vilniuje pasiklydo ir kitos nesėkmės]

Sveiki!

2011.12.05 - 2011.12.11

Pirmadienis neatnešė nieko įdomaus.

Antradienį pagaliau parašiau lotynų kontrolinį, kurį vis atidėliojau, nes nerasdavau laiko prisėst ir pasimokyti temas, kurios įėjo į šį atsiskaitymą. Gavau daugiau nei tikėjaus – 9. Po paskaitų susitikau su drauge L., su kuria valgydamos sušius užsiplepėjom ir, kad man jau laikas judėti link buto priminė mamos, kuri gavo savaitę atostogų ir nusprendė jas praleisti pas mane, skambutis. Teko greit suktis, nes pasirodo mama jau buvo pasiekusi Kauną.

Trečiadienį per langą su drauge maždaug 10 minučių pasimokėm lietuvių ir nusprendėm, kad tuoj pat reikia eiti ir parašyti kontrolinį, nes prasmės jį atidėliot kaip ir nebuvo. Nuėjom, parašėm, išlaikėm. Kaip visad…

Ketvirtadienį laikiau dar vieną chemijos laboratorinio kontrolinį. Kadangi jis buvo labai panašus į laikytą praeitą savaitę, šį kartą irgi pasisekė puikiai, gavau 10. Taip pat, grupiokas pažadėjo duoti man konspektus iš kurių ruošėsi penktadienio koliui su sąlyga, kad niekam jų nerodysiu. Tad po paskaitų nuėjom iki jo bendrabučio, gavau konspektus, o likusi dienos dalis praėjo mokantis minėtam koliui.

Penktadienį už koliokviumą, kuriam ruošiausi galima sakyt tol, kol užmigau, gavau 10. Sužinojus rezultatus tikrai nustebau, nes į kolį ėjau su viltimi išlaikyti, ką jau kalbėt apie tokį įvertinimą.

Šeštadienis praėjo be įdomesnių nutikimų.

Sekmadienį mama grįžo į Vilnių, o aš pradėjau vartyti kitos savaitės atsiskaitymų konspektus…

2011.12. 12 - 2011.12.18

Savaitė prasidėjo nesėkmingai, skausmingai ir… skausmingai. Pirmadienio rytą šiek tiek pramiegojau, tad kad nepavėluočiau į paskaitas, išlipusi stotelėje prie universiteto, pasileidau bėgti link jo. Gatvę, kurią turėjau pereiti, dengė plonas leduko sluoksnis, tad visu grožiu tėškiausi perėjoje. Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – vairuotojai matę tokį vaizdelį, turėjo progos pasigaminti vitamino C. Tik niekas taip ir nesuprato, kodėl vis atsisakydavau prisėsti, jei kas nors pasiūlydavo ar grupiokas V. užleisdavo sėdimą vietą. Po paskaitų sužinojau, kad kitą dieną renkamės grupioko T. barake daryti projekto, kurį pristatyti turėjome…ketvirtadienį. Ši naujiena buvo pati blogiausia kokią tik galėjau išgirst tą dieną, kadangi po paskaitų ketinau lėkti į namus ir mokytis koliui, kuris turėjo būti penktadienį, ir kurio rezultatas man buvo labai svarbus. Taip pat, sužinojau, kad kitą dieną nebus pirmos paskaitos.

Antradienį iš pat ryto jau stovėjau prie chemijos laboratorijos, mat su drauge sumojom, kad reikia atidirbti už ketvirtadienio laboratorinį ir tada galėsim pasidaryti laisvą dieną ir mokytis penktadienio koliui. Deja, paaiškėjo, kad visos vietos laboratorijoje užimtos ir atidirbti negalėsim. Negana to, jog turėjau anksti keltis, nors galėjau miegot, su drauge dar turėjom daugiau nei 3 valandas laukti kitos paskaitos. Taip pat, per paskutinę paskaitą suderinom su dėstytoja, kada laikysim to dalyko egzaminą. Visi nubalsavo už man netinkamą laiką. Damn it… Visgi nutiko ir kai kas gero: grupiokas T. pasiūlė, kad reiktų tartis su dėstytoja, jog projektą pristatytume kitą savaitę, nes šią - nėra laiko terliotis su kvailais projektais. Ši mintis visiems labai patiko.

Trečiadienį sužinojau, jog vieno dalyko kolio neišlaikiau. To ir tikėjausi, kadangi jam nė kiek nesiruošiau, tad naujiena, kad gavau 3 nebuvo netikėta. Taip pat, per langą spėjau atidirbti chemiją. Tiksliau per valandą padariau dviejų valandų darbą.

Ketvirtadienį nieko įdomaus (o gal turėčiau sakyti blogo?) nenutiko. Sėdėjau namie ir mokiausi.

Penktadienį, po pusiau bemiegės nakties, išsilaikiau kolį ir gavau 10. Woohooo! Džiaugtis tikrai buvo dėl ko. Po paskaitų bėgau į repeticiją. Su grupe rengėme Kalėdinį pasirodymą renginiui-konkursui, kuris turėjo vykti pirmadienį iš pat ryto. Po repeticijos išvažiavau į Vilnių.

Šeštadienį namuose su mama papuošėm eglutę. Vakare sužinojau naujieną, dėl kurios šią savaitę oficialiai galima laikyti bloga. Labai bloga. Pasirodo, kad genijus grupiokas, paskirstė visiems kas ką turi padaryti projektui, tad man ir draugei teko parašyti 10 puslapių ir negana to, pribraižyti krūvas diagramų. Darbas turėjo būti padarytas iki sekmadienio vakaro. Are you fucking kidding me?

Sekmadienį susitariau susitikti su drauge J., su kuria ketinom daryti darbą. Prieš tai buvau suplanavusi susitikti su Linu. Pasibuvau keletą valandų jo namuose, o kadangi J. gyveno netoli nuo Lino namų, nusprendžiau, kad galima ir pėsčiai nueiti. Pasižiūrėjau kur ir kaip eiti per maps.lt ir pirmyn… Nudrožiau tiesa, gal dvigubai tiek, kiek reikėjo. Pasiklydau ir skambinu draugei J. O ji man sako, kad eičiau iki kol prieisiu „Norfą“ ir tada eičiau tiesiai iki artimiausios sankryžos. Kadangi buvau prie „Norfos“, sumojau, kad turi būti netoli. Deja, ėjau visai ne į tą pusę. Po gerų 15 minučų priėjau sankryžą, bet ne tą.Galiausiai pasiklausiau žmonių, kaip man čia pasiekti draugės namą. Sužinojusi, kad nuėjau laaaaaabai toli nuo jos namų, sėdau į troleibusą ir paskambinau draugei, kurioje stotelėje turėčiau lipti. Kadangi važiuojant į vieną pusę stotelės pavadinimas vienoks, o važiuojant į kitą – kitos, sugebėjau dar ir reikiamą stotelę pravažiuoti dar dviem stotelėm. Po 30 minučių nuo skambučio draugei, visgi pasiekiau jos namus. Kibom į darbą, kurį baigėm 23h. Po visos šitos kankynės, vadinamos „pasistenkim sugalvoti, kokią dar diagramą reikia sugalvot“ arba „iš nieko padarykim kažką“, į Kauną naktį mane parvežė tėtis, mat iš pat ryto turėjau dalyvauti pasirodyme-konkurse.

Tad tiek šį kartą. Gero savaitgalio!

[Ne]įdomios Harpijos savaitės [Apie tai, kaip Harpija skrodė, "dirbo" grupėje, šventė Gimtadienius ir kėlėsi 5h ryto]

Sveiki!

2011.11.21 - 2011.11.27

Pirmadienį per anatomijos laboratorinį užsiiminėjome šiokia tokia praktine veikla. Vaizdas, kurį išvydau skrodimų salėje, tikrai nebuvo pats maloniausias pasaulyje. Kvapas - tuo labiau. Visas dvi valandas bandžiau suimti save į rankas ir tiesiogine to žodžio prasme neapvemt to, ką skrodėme ir savo kolegės, su kuria kartu dirbau. Visą likusią dieną negalėjau nieko valgyti, visur vaidenosi skrodimų salės kvapas, nuo kurio net kramtoma guma nepadėjo. Galiausiai padariau išvadą, kad greičiausiai prie tokių šlykštynių artimiausiu metu įprasti nesugebėsiu, tad viską teks daryti prisivertimo būdu. Kaip vėliau paaiškėjo, ši išvada buvo klaidinga.

Antradienį grįžo apetitas. Sužinojau kolio, kurį laikiau praeitą savaitę, rezultatus, kuriuos jau minėjau ankstesniame savo įraše.

Trečiadienį ir vėl per anatomiją gavau šiek tiek papjaustyt. Kvapas, beje, buvo dar klaikesnis nei pirmadienį. Šį kartą sekėsi daug geriau nei prieš tai, o su kolege, skrosdamos netgi apie maistą kalbėjom. Baigusios darbą bėgom į valgyklą, kadangi buvom siaubingai išalkę.

Ketvirtadienį po paskaitų teko belstis į pratybas, kurias taip pat minėjau ankstesniame įraše. Turėjome atlikinėti grupinį darbą. Viskas praėjo gana sklandžiai. Žinot kaip būna su tuo darbu grupėse… Keli žmonės viską padaro, kai likę žiovauja ir žvilgčioja į laikrodį, kartais įsiterpdami, kartais net ir to nepasivargina padaryti. Galit mest į mane akmenį (ar netgi kelis), bet šį kartą aš nebuvau viena iš tų dviejų žmonių, kurie viską daro už likusią grupę. Įsiterpdavau, kai pastebėdavau, kad didieji mūsų grupės protai išsisėmė ir nebežinojo, ką gi čia toliau daryt… To pakakdavo užvesti juos ant kelio, kažkas pasiūlydavo dar vieną idėja ir darbas vėl pajudėdavo, o aš tuo tarpu atsipūtusi žiaumojau kramtomą gumą. Kai 3 valandos nieko neveikimo pagaliau baigėsi, grįžau į butą susikrauti daiktų ir išvažiavau į Vilnių. Vos įžengusi pro duris, kritau į lovą ir išmiegojau ~15 valandų.

Tad penktadienį nieko gero nunuveikiau. Tiesiog miegojau.

Šeštadienį važiavau į draugo M. gimtadienį. Kuris šį kartą praėjo be „nesusipratimų”, kurie padauginę išvažiuodavo toliau švęsti į klubą. Pakviesti buvo tik pagrindiniai draugai, o ne žmonės „iš reikalo”, tad viskas praėjo gan linksmai ir smagiai.

Kadangi likau nakvoti draugo M. namuose, sekmadienį teko atsikelti šiek tiek anksčiau nei esu įpratusi būtent šią savaitės dieną. Išvažiavau namo ir nusprendžiau, kad į Kauną važiuosiu pirmadienio rytą.

2011.11.28 - 2011.12.04

Pirmadienį 5h ryto prabudau, kadangi buvo pats laikas keltis ir važiuoti į Kauną. Tai, kas vyko už lango, visiškai demotyvavo lipti iš lovos. Visgi sukaupusi jėgas, nuslinkau iki virtuvės užsikaisti arbatos. Gurkšnoju ją tamsioje virtuvėje, žiuriu pro langą ir matau, kaip vėjas lenkia iki žemės medžius, o lietaus lašai trankosi į stiklą ir galvoju „pasaulis matyt nesugrius, jei praleisiu keletą paskaitų…” Šias mano mintis patvirtino dingusi elektra, kai užsidegiau šviesą norėdama išsiplauti puodelį. Tad grįžau į lovą ir kritau miegot. Kai atsikėliau šiek tiek pasimokiau dalyką, kurio kolis turėjo būti trečiadienį. Vakare tėtis informavo, kad kitą rytą pats mane nuveš į Kauną.

Tad antradienį ir vėl teko keltis 5h ryto. Tik šį kartą miegoti tolyn jau nebegalėjau. Tėtis, kaip ir buvo žadėjęs, nuvežė mane iki pat universiteto. Mažai trūko, kad būčiau pavėlavusi į lotynų kalbos kolį, per kurį, beje, šiek tiek susimoviau, kadangi visas knygas buvau palikusi Kaune, o mokytis planavau pirmadienį. Dėstytoja tiesa, leido perrašyti, bet tai pasilikau sausio mėnesiui - perrašysiu, jei netingėsiu.

Trečiadienį laikiau chemijos kolį, kuris praėjo geriau nei tikėjausi. Gavau nei daug, nei mažai - 9,8, tad suapvalinus - 10. Už teoriją praradau 0,2 taško. Šiek tiek apmaudu, bet ką darysi… Po chemijos sekė anatomiją, per kurią šiek tiek pasišvaistėme skalpeliais skrodimų salėje. Dievaži, galėčiau prie to netgi priprasti… Po paskaitų prisiminiau, kad esu užsirašiusi į grožio saloną, tad teko greit suktis, kad nepavėluočiau. Grįžusi namo prisiverčiau pasimokyti dalyką, kurio kolis turėjo būti penktadienį. Iš 23 kolio klausimų peržvelgiau vos 3 ir nusprendžiau, kad mokytis tradiciškai teks paskutinę naktį. Medžiagos buvo beprotiškai daug.

Ketvirtadienį turėjo būti chemijos laboratorinio kontrolinis, kuriam, beje, visiškai nesiruošiau, bet kadangi darbas nebuvo labai sunkus ir neblogai žinomas iš vidurinės, nesunkiai gavau 10. Grįžusi namo sėdau prie likusių 20 kolio klausimų ir krūvos konspektų bei vadovėlių. Viską įveikiau sąlyginiai greit - per 10 valandų. Ir dar pamiegoti buvo likę šiek tiek laiko.

Penktadienį išsilaikiau minėta kolį. Keista buvo, kai dėstytojas susakė klausimus. Einant į kolį galvojau „dabar tai tikrai bus šakės, nieko nebeatsimenu”, o kai gavau klausimus pasirodė, kad ne taip jau nieko ir neatsimenu, ne taip jau ir nemoku, galėjo būti ir blogiau. Tad kolis pavyko geriau nei tikėjausi ir gavau jau trečią 10tuką per šią savaitę. Po paskaitų išvažiavau į Vilnių.

Šeštadienis praėjo neatnešdamas nieko įdomaus.

Sekmadienį šventėme tėčio Gimtadienį. Buvo proga pasimatyt su 100 metų nematytu broliu bei sese ir jų šeimomis.

Tad tiek šiam kartui. Ačiū, kad skaitėte!

[Ne]įdomios Harpijos savaitės [Kaip Harpija kolius laikė]

Sveiki!

2011.11.07 - 2011.11.13

Pirmadienį teko keltis 5 valandą ryto, kadangi turėjau važiuot į Vilniaus stotį, iš kurios - į Kauną, universitetą ir paskaitas. Po paskaitų visą vakarą praleidau mokydamasi dalyką, kurio kolį turėjau rašyti kitą dieną. Mokytis, beje, tikrai buvo ką.

Antradienį rašiau minėtą kolį. Parašiusi labai tikėjausi, kad visgi bus išlaikyta. Vakarą praleidau plepėdama telefonu su draugu.

Trečiadienį vos nuėjusi į paskaitas, patraukiau pas dėstytoją sužinoti antradienį rašyto kolio rezultatų. Negalėjau patikėti savo akimis ir ausimis - gavau 10. Džiaugtis tikrai buvo dėl ko, kai beveik pusė grupės gavo penketus arba neišlaikė. Buvo ir keli tarpiniai variantai bei dar trys dešimtukai.

Ketvirtadienį po paskaitų teko važiuot į vieną iš Kauno mokyklų, kuriose turėjo būti pratybos disciplinos, kurios „dėstymo” prasmės nemačiau ir niekada nematysiu. Po 3 valandų laiko švaistymo tose pratybose, susiskambinau su tėčiu, kuris laukė manęs netoli mano namų. Mat Kaune jis turėjo reikalų, tad sutarėm, kad mane paims ir kartu važiuosim į Vilnių. Kadangi buvo jau visiškai sutemę, o dar turėjome užvažiuoti į tėčio kaimą, teko greit suktis. Tad kaip tyčia pusvalandį laukiau troleibuso. Vėliau pasiekiau vietą, kurioje manęs laukė tėtis ir kartu pajudėjome link jo kaimo, o iš jo - į Vilnių.

Visą penktadienį pilna to žodžio prasme pramiegojau. Pavakary užsuko teta.

Šeštadienį šiek tiek pasimokiau dalyką, kurio kolis turėjo būti kitos savaitės gale.

Sekmadienį grįžau į Kauną ir jau prieš pat eidama miegoti prisiminiau, kad kitą dieną lietuvių kalbos kontrolinis, kuriam buvau visiškai nepasiruošusi. Ups… Nusprendžiau, kad miego noriu labiau nei mokytis 11 puslapių lietuvių teorijos, tad nusprendžiau, kad kitą rytą atsikelsiu šiek tiek anksčiau nei įprastai ir pasimokysiu.

2011.11.14 - 2011.11.20

Žinoma, ryte anksčiau tikrai neatsikėliau. Pasimokiau maždaug 10 minučių važiuodama troleibusu iki universiteto. Rezultatas? Surinkau daugiausiai taškų grupėje ir gavau maksimalų įvertinimą. Fuck yeah!

Antradienį nieko įdomaus neįvyko.

Trečiadienį laikiau informatikos kolį. Nuėjau visiškai nieko nepasimokiusi, tik šį kartą stebuklas neįvyko ir rezultatas buvo tikrai apgailėtinas.

Ketvirtadienį grįžusi iš paskaitų mokiausi dalyką, kurio kolį turėjau rašyti kitą dieną. Ir vėl viską palikau paskutiniam vakarui, o nuo informacijos kiekio akyse pradėjo lakstyti juodi taškiukai.

Penktadienį išsilaikiau šį kolį ir gavau nei daug, nei mažai - 8. Taip pat, penktadienį nusprendžiau, kad pasiliksiu Kaune, tad į svečius atvažiavo teta, kuri jau seniai buvo „užsirezervavusi” savaitgalį, kai nevažiuosiu į Vilnių.

Šeštadienis ir sekmadienis praėjo laiką leidžiant su teta bei šiek tiek skyriau laiko mokymuisi koliams, kurių per ateinančias savaites turėjo užgriūti visa lavina.

Sekmadienį nieko ypatingo neįvyko. Išlydėjau tetą į Vilnių, o grįžusi namo - mokiausi.

Ačiū, kad skaitėte šį kartą tikrai neįdomius mano minėtų dviejų savaičių nutikimus ir gerų praėjusių bei ateinančių švenčių!

[Ne]įdomi Harpijos savaitė [Apie draugus, bažnyčią ir tai, kaip Harpijai raktą gamino]

2011.10.30 - 2011.11.06

Sveiki!

Pirmadienį praleidau mokydamasi koliui, iki kurio buvo likę šiek tiek daugiau nei savaitė. Vakare su mama ėjau į kapines, kurios yra sąlyginai arti mano namų. Tai tapo kone tradicija kiekvienais metais, Visų Šventųjų išvakarėse.

Antradienį kėliausi 5:30h ryto ir su tėvais važiavome į kaimą, aplankėme kapus. Kaime šiek tiek pabendravau su seneliais, kadangi močiutė norėjo nuvažiuoti į bažnyčia, palydėjau ją ir kartu pabuvau mišiose. Apgailėtina buvo žiūrėti kaip senos močiutės meta monetas ir popierinius pinigėlius į vieną, dvi, tris… a, taip, keturias dėžutes. Kur nepasisuksi - aukos bažnyčiai, aukos už mirusiuosius, aukos už mišias, aukos už mamą, aukos už tėvelį, aukos už broliuką ir sesutę, aukos už dėdę Petrą, aukos už kaimyną, aukos už kaimyno katę… Žodžiu, visur tik aukos, aukos… O tu, vargšas į Dievą tikintis pensininke, kratyk savo kišenę ir aukok, nes kitaip degsi pragare. Po didžiųjų aukojimų bažnyčios gerovei ir papietavę senelių namuose, pajudėjome link Kauno.

Trečiadienį nieko įsimintino neįvyko.

Ketvirtadienį atidirbau už vieną pirmadienio paskaitą ir ši diena, kaip ir trečiadienis, niekuo ypatingu nepasižymėjo.

Penktadienį atidirbau dar vieną paskaitą, pasėdėjau studijų įvado paskaitoje, kuri šį kartą buvo įdomi, informatyvi ir nemažai naudingų dalykų sužinojau. Per langą važiavau pasidaryti rakto nuo aukšto, kuriame gyvenu, durų. Pasitiko mane girtas vyrukas, kuris neva raktus gamino… Kol jis gamino raktą, pasirodė jo draugas su alaus bambaliu ir pasiūlė man gaminti daugiau raktų. Mandagiai atsisakiau ir toliau laukiau kol meistrelis gamina raktą. Pagamino jis jį rekordiškai greitai - per 6 minutes. Grįžusi į namus iškart patikrinau ar raktas rakiną spyną ir jau mintyse kurpiau ką gražaus pasakysiu girtam dėdei, kuris man raktą gamino. Bet pasirodo, darbas buvo atliktas nepriekaištingai. Naujasis raktas spyną rakino dar geriau, nei mano kaimynės originalas, o pastarasis vis strigdavo spynoje. Taigi, užėjau į namus, užvalgiau ir išvažiavau į Vilnių.

Šeštadienį mokiausi dalyką, kurio kolis kaip Damoklo kardas pakibo virš mano galvos. Laiko buvo likę vos kelios dienos, o išmokti reikėjo, grubiai tariant, visą vadovėlį, nes turimų konspktų koliui nelabai pakako. Vakare važiavo stogas.

Sekmadienį susitikau su senu pažįstamu D., kuris man visą savaitę zyzė, kaip norėtų su manimi susitikti. Kadangi nebendravom ir nesimatėm ~3 metus, jo reakcija mane pamačius buvo maždaug tokia: „O <vardas>, čia tikrai tu? Tikrai tu? Ooooohoooo Kaip tu pasikeitei, kaip išgražėjai, nebeįmanoma pažinti!” Susitikimas praėjo labai smagiai, tikrai turėjom apie ką pakalbėti ir ką apkalbėti (nepiktai, žinoma). Vėliau važiavau į „Akropolį” pirkti kolonėlių, susitikau su teta. Išgėrėm arbatos, paplepėjom, o po to susitikau su Linu. Planavom, kad šiek tiek pasimokysim, tačiau mano informatikos kolio užduočių pavyzdžiai buvo el.pašte, o Linas nors ir atsinešė laptopą, bet pamiršo modemą. Taigi šiaip smagiai praleidom laiką, užradom „Čili picoje” labai skanių karštų šokoladų ir nusprendėm, kad reiks dažniau užeit į „Čili”, kai tik būsiu Vilniuje.

Ačiū, kad skaitėte. Iki kito karto!