[Ne]įdomios Harpijos savaitės [Apie tai, kaip Harpija Vilniuje pasiklydo ir kitos nesėkmės]

Sveiki!

2011.12.05 - 2011.12.11

Pirmadienis neatnešė nieko įdomaus.

Antradienį pagaliau parašiau lotynų kontrolinį, kurį vis atidėliojau, nes nerasdavau laiko prisėst ir pasimokyti temas, kurios įėjo į šį atsiskaitymą. Gavau daugiau nei tikėjaus – 9. Po paskaitų susitikau su drauge L., su kuria valgydamos sušius užsiplepėjom ir, kad man jau laikas judėti link buto priminė mamos, kuri gavo savaitę atostogų ir nusprendė jas praleisti pas mane, skambutis. Teko greit suktis, nes pasirodo mama jau buvo pasiekusi Kauną.

Trečiadienį per langą su drauge maždaug 10 minučių pasimokėm lietuvių ir nusprendėm, kad tuoj pat reikia eiti ir parašyti kontrolinį, nes prasmės jį atidėliot kaip ir nebuvo. Nuėjom, parašėm, išlaikėm. Kaip visad…

Ketvirtadienį laikiau dar vieną chemijos laboratorinio kontrolinį. Kadangi jis buvo labai panašus į laikytą praeitą savaitę, šį kartą irgi pasisekė puikiai, gavau 10. Taip pat, grupiokas pažadėjo duoti man konspektus iš kurių ruošėsi penktadienio koliui su sąlyga, kad niekam jų nerodysiu. Tad po paskaitų nuėjom iki jo bendrabučio, gavau konspektus, o likusi dienos dalis praėjo mokantis minėtam koliui.

Penktadienį už koliokviumą, kuriam ruošiausi galima sakyt tol, kol užmigau, gavau 10. Sužinojus rezultatus tikrai nustebau, nes į kolį ėjau su viltimi išlaikyti, ką jau kalbėt apie tokį įvertinimą.

Šeštadienis praėjo be įdomesnių nutikimų.

Sekmadienį mama grįžo į Vilnių, o aš pradėjau vartyti kitos savaitės atsiskaitymų konspektus…

2011.12. 12 - 2011.12.18

Savaitė prasidėjo nesėkmingai, skausmingai ir… skausmingai. Pirmadienio rytą šiek tiek pramiegojau, tad kad nepavėluočiau į paskaitas, išlipusi stotelėje prie universiteto, pasileidau bėgti link jo. Gatvę, kurią turėjau pereiti, dengė plonas leduko sluoksnis, tad visu grožiu tėškiausi perėjoje. Na, bet nėra to blogo, kas neišeitų į gerą – vairuotojai matę tokį vaizdelį, turėjo progos pasigaminti vitamino C. Tik niekas taip ir nesuprato, kodėl vis atsisakydavau prisėsti, jei kas nors pasiūlydavo ar grupiokas V. užleisdavo sėdimą vietą. Po paskaitų sužinojau, kad kitą dieną renkamės grupioko T. barake daryti projekto, kurį pristatyti turėjome…ketvirtadienį. Ši naujiena buvo pati blogiausia kokią tik galėjau išgirst tą dieną, kadangi po paskaitų ketinau lėkti į namus ir mokytis koliui, kuris turėjo būti penktadienį, ir kurio rezultatas man buvo labai svarbus. Taip pat, sužinojau, kad kitą dieną nebus pirmos paskaitos.

Antradienį iš pat ryto jau stovėjau prie chemijos laboratorijos, mat su drauge sumojom, kad reikia atidirbti už ketvirtadienio laboratorinį ir tada galėsim pasidaryti laisvą dieną ir mokytis penktadienio koliui. Deja, paaiškėjo, kad visos vietos laboratorijoje užimtos ir atidirbti negalėsim. Negana to, jog turėjau anksti keltis, nors galėjau miegot, su drauge dar turėjom daugiau nei 3 valandas laukti kitos paskaitos. Taip pat, per paskutinę paskaitą suderinom su dėstytoja, kada laikysim to dalyko egzaminą. Visi nubalsavo už man netinkamą laiką. Damn it… Visgi nutiko ir kai kas gero: grupiokas T. pasiūlė, kad reiktų tartis su dėstytoja, jog projektą pristatytume kitą savaitę, nes šią - nėra laiko terliotis su kvailais projektais. Ši mintis visiems labai patiko.

Trečiadienį sužinojau, jog vieno dalyko kolio neišlaikiau. To ir tikėjausi, kadangi jam nė kiek nesiruošiau, tad naujiena, kad gavau 3 nebuvo netikėta. Taip pat, per langą spėjau atidirbti chemiją. Tiksliau per valandą padariau dviejų valandų darbą.

Ketvirtadienį nieko įdomaus (o gal turėčiau sakyti blogo?) nenutiko. Sėdėjau namie ir mokiausi.

Penktadienį, po pusiau bemiegės nakties, išsilaikiau kolį ir gavau 10. Woohooo! Džiaugtis tikrai buvo dėl ko. Po paskaitų bėgau į repeticiją. Su grupe rengėme Kalėdinį pasirodymą renginiui-konkursui, kuris turėjo vykti pirmadienį iš pat ryto. Po repeticijos išvažiavau į Vilnių.

Šeštadienį namuose su mama papuošėm eglutę. Vakare sužinojau naujieną, dėl kurios šią savaitę oficialiai galima laikyti bloga. Labai bloga. Pasirodo, kad genijus grupiokas, paskirstė visiems kas ką turi padaryti projektui, tad man ir draugei teko parašyti 10 puslapių ir negana to, pribraižyti krūvas diagramų. Darbas turėjo būti padarytas iki sekmadienio vakaro. Are you fucking kidding me?

Sekmadienį susitariau susitikti su drauge J., su kuria ketinom daryti darbą. Prieš tai buvau suplanavusi susitikti su Linu. Pasibuvau keletą valandų jo namuose, o kadangi J. gyveno netoli nuo Lino namų, nusprendžiau, kad galima ir pėsčiai nueiti. Pasižiūrėjau kur ir kaip eiti per maps.lt ir pirmyn… Nudrožiau tiesa, gal dvigubai tiek, kiek reikėjo. Pasiklydau ir skambinu draugei J. O ji man sako, kad eičiau iki kol prieisiu „Norfą“ ir tada eičiau tiesiai iki artimiausios sankryžos. Kadangi buvau prie „Norfos“, sumojau, kad turi būti netoli. Deja, ėjau visai ne į tą pusę. Po gerų 15 minučų priėjau sankryžą, bet ne tą.Galiausiai pasiklausiau žmonių, kaip man čia pasiekti draugės namą. Sužinojusi, kad nuėjau laaaaaabai toli nuo jos namų, sėdau į troleibusą ir paskambinau draugei, kurioje stotelėje turėčiau lipti. Kadangi važiuojant į vieną pusę stotelės pavadinimas vienoks, o važiuojant į kitą – kitos, sugebėjau dar ir reikiamą stotelę pravažiuoti dar dviem stotelėm. Po 30 minučių nuo skambučio draugei, visgi pasiekiau jos namus. Kibom į darbą, kurį baigėm 23h. Po visos šitos kankynės, vadinamos „pasistenkim sugalvoti, kokią dar diagramą reikia sugalvot“ arba „iš nieko padarykim kažką“, į Kauną naktį mane parvežė tėtis, mat iš pat ryto turėjau dalyvauti pasirodyme-konkurse.

Tad tiek šį kartą. Gero savaitgalio!

Patiko (21)

Rodyk draugams

Kasdienybė |